By:
On:
In: Namai
Tagged:

Sąvoka pramoniniai vartai gali šiek tiek gluminti, tačiau taip neturėtų būti. Pramoniniais skaitomi visi vartų sprendimai bei technologijos, kurios naudojamos pramoniniuose statiniuose (auto servisuose, sandėliuose, auto-plovyklose ir kitur). Jų įrengimas skiriasi nuo individualiam vartotojui pritaikomų vartų, kadangi reikia skaičiuoti daug didesnes apkrovas ir intensyvesnį naudojimą.

Pramoniniai vartai bei jų įrengimas nėra labai pigus malonumas, tačiau tikrai nėra ir labai brangus, žvelgiant pagal naudos ir kainos santykį jis būtų aukštoje vietoje, tačiau ne visiems yra reikalingas. Įmonėms bei juridiniams asmenims, kurių veikloje vyksta daug transportavimo, ypač sandėliuose ar garažuose, tiesiog būtini vartai, kad atsirastų vieta kur įvažiuotų technika, būtų iškraunamos prekes ir kita.

Vartai gali būti įstiklinti arba uždari, pastarieji dažniau būna pigesni. Jie taip pat būna automatiniai arba valdomi rankiniu būdu, pastarieji – pigesni. Dizainų tikrai yra įvairių, jie skiriasi pagal paslaugos tiekėją bei jo pasiūlą, tačiau neretai galima juos užsisakyti ir pagal individualius poreikius, tačiau tokie projektai ir gamyba kainuos daugiau.

Automatiniai pramoniniai vartų modeliai atsidaro ir užsidaro greitai, galimas reguliavimas, o moderniuose modeliuose naudojamas kelių sluoksnių izoliacinis stiklas arba gerai šilumą sulaikančios medžiagos užtikrins, kad žiemą šiluma nepabėgtų, o vasarą neužsilaikytų. Projektuojant vartus labai svarbu palikti papildomos erdvės ir neapsiriboti vos keliais centimetrais „ties kraštais“. Turime omenyje tai, kad įvažiuojanti technika neturėtų taisytis daug kartų ir turėtų plačią erdvę, į kurią galės įvažiuoti. Geriau mažiau vartų, tačiau didelė erdvė, negu didelis kiekis vartų bei komplikuotas įvažiavimas.

Vartus galima pritaikyti ir nuotoliniam naudojimui, kad atidaryti galėtų atvykstantys vairuotojai ar darbuotojai, nereiktų visko valdyti iš vidaus.

By:
On:
In: Namai
Tagged: , , , , , , , , , ,

sandelio-konstrukcija-2-metalo-gaminiai.lt Kirstukas   gaminamas iš įrankinio plieno Y7. Kirstukas grūdinamas,  įkaitinant tureklus jį  kalviškame  žaizdre  arba   kaitinimo krosnyje iki 760—780°. Darbinė kirstuko dalis įkaitinama 15— 30 mm ilgiu. Be to, reikia stebėti, kad nebūtų staigaus perėjimo tarp įkaitintos ir tamsiosios kirstuko dalies, nes priešingu atve­ju gali atsirasti įtrūkimų. Grūdinant   įkaitintas kirstuko galas vertikaliai nuleidžiamas į vandenį 15—20 mm ir vandenyje ver­tikaliai  judinamas. Tai  daroma todėl, kad nesusidarytų labai ryški riba tarp užgrūdintos ir neužgrūdintos dalies. Po to, kai įkaitinta kirstuko dalis patamsėja, jį reikia ištraukti, nuvalyti užgrūdintą jo dalį, ir stebėti, kol pasirodys nykstančios spalvos. Atleidžiant, metalo gaminys antrą kartą neįkaitinamas, o panaudo­jama neužgrūdinto kirstuko galo šiluma. Gaminys atleidžiamas tol, kol atsiranda violetinė ar mėlyna spalva tvoros gamyba. Po to, kai kirstu­ko galas pasidaro reikiamos spalvos, jis galutinai ataušinamas vandenyje. Jeigu kirstukas skiriamas įvairiems metalams kirs­ti, tai jis atleidžiamas tol, kol atsiranda mėlyna spalva.  Kad kirstuko galvutė nesudužtų nuo smūgių, jos kietumas turi būti HRC 32—40, ašmenų kietumas — HR C 53—56 taip pat kaip ir metalo konstrukcijos. Kirstuko ar kito kurio įrankio terminio apdirbimo rezultatas nustatomas Rokve-lo presu . Jeigu nėra šio prietaiso, nustatymo būdą galima supaprastinti. Šiam tikslui kirstuku iš plieno Ct.O spaus­tuvuose  atkertama 4 mm  storio ir 50  mm  pločio juosta.  Po bandymo ant ašmenų turi nebūti įdubimų, atšipimų ir ištrupė­jusių vietų.

Įmuštuvas gaminamas iš plienu V7, Y7A, Y8, Y8A. Grū­dinimo ir atleidimo režimas toks pat, kaip kirstukų. Terminio apdirbimo rezultatus galima patikrinti, pramušus 10 skylių 0,8—1 mm storumo lakštiniame pliene Ct.3. Lakštą reikia pa­dėti ant kieto medžio. Be to, darbinėje la kšto dalyje turi nebūti įdubimų ir ištrupėjusių vietų.

         Plaktukas gaminamas iš plieno Y7. Grūdinant jis įkai­tinamas iki 760—780° temperatūros. Įkaitintas plaktukas panar­dinamas į vandenį siauruoju galu ir išlaikomas jame tol, kol vanduo nustos virti. Po to į vandenį panardinama plaktuko pentis. Kai vanduo nustoja virti, į jį panardinamas visas plak­tukas ir galutinai ataušinamas. Atleisti nereikia. Užgrūdinimo rezultatus patikrinti galima supaprastintu metalo gaminiu me­todu. Tuo tikslu būtina tris kartus smogti plaktuku į negrū­dintą plieną Y10. Po šitokio bandymo plaktuko darbinėje dalyje turi nelikti įdubimų, įtrūkimų ir ištrupėjusių vietų. Jeigu kietu­mą patikrintume Rokvelo presu, tai abiejų plaktuko galų kietu­mas ne mažiau kaip  15 mm ilgyje turi būti HRC 49—56.

           Vielinis atsuktuvas gaminamas iš plienu Y7, Y8 arba 50, 60. Grūdinant, darbinė jo dalis 10—20 mm ilgio kai­tinama iki 780—800° temperatūros. Po to jis vertikaliai 5—6 mm gramzdinamas į vandenį. Išėmus atleidžiama tol, kol atsiranda violetinė spalva. Atsuktuvo ašmens kietumas turi būti HRC 46—52.Supaprastintas patikrinimas atliekamas taip. Sausoje ąžuo­linėje lentoje pragręžiamos penkios skylės sraigto diametro plo­čio. Po to į tas skyles reikia įsukti 5 sraigtus lU sriegio ilgio. Visą tai atlikus, ašmenyse turi nebūti ištrupėjusių vietų ir įdubimų.

           Stogdengio žirklės gaminamos iŠ plieno Y8. Žirk­lės termiškai apdirbamos grūdinant ir atleidžiant. Grūdinant, žirklės įkaitinamos iki 780—800° temperatūros švino vonioje kaip ir metalineje konstrukcijoje. Po to jos vertikaliai panardinamos į vandenį, greitai ištrau­kiamos ir perkeliamos į mufelinę krosnį arba alyvos vonią at­leidimui. Atleidimo temperatūra 220°C (nykstančioji spalva švie­siai geltona). Atleidus, žirkles geriausia aušinti alyvoje. Kad abi žirklių pusės būtų vienodo kietumo, grūdinti ir atleisti reikia kartu abi puses. Veržlėraktis gaminamas iš plienu 40, 50 arba iš ce­mentuojamųjų plienu Ct.2, Ct.3, 10, 15 (apie cementaciją. Grūdinant žiaunas, įkaitinama iki atsirandant švie­siai vyšninei arba raudonai spalvai. Aušinama vandenyje. At­leidžiama iki atsirandant mėlynai spalvai. Žiaunų kietumas HRC 40—45. Daugiau straipsnių rasite mūsų bloge www.autogroup.lt.