Vilnius yra ne tik Lietuvos sostinė, bet ir šalies kultūros bei mokslo centras, todėl į jį kasmet suvažiuoja studijuoti net septyniasdešimt procentų Lietuvos studentų. Iš tiesų, kiekvienas čia gali atrasti savo nišą, kad ir ką rinktųsi studijuoti: tiksliuosius ar gamtos, humanitarinius mokslus ar menus. Be to, Vilniaus universitetas yra geriausia aukštojo mokslo įstaiga šalyje, todėl į ją įstoti nori kiekvienas Lietuvoje gyvenantis studentas ir taip užsitikrinti tikrai aukšto lygio išsilavinimą. Žinoma, iš kitų miestų ir miestelių atvykusiems studentams adaptuotis naujame didmiestyje tikrai nėra lengva, juk reikia pasirūpinti ne tik apgyvendinimu, bet ir surasti įvairiausias kokybiškas paslaugas teikiančias įstaigas, pavyzdžiui, tokias kaip kompiuterių taisykla ar drabužių valykla. Kai tokių paslaugų yra tikrai nemažas pasirinkimas, surasti pačias tinkamiausias, kurių kainos ir kokybės santykis būtų geriausias tikrai nėra lengva.
Visų pirma, sužinojus, kad studentas įstojo į norimą universitetą, reikia iškart pasirūpinti savo gyvenamąja vieta. Jei nesinori leisti daug pinigų ir studentas galės pasitenkinti paprastesnėmis gyvenimo sąlygomis, reikėtų iškart registruotis vietai bendrabutyje, kurią yra stengiamasi suteikti beveik visiems pirmo kurso studentams. Tokiu atveju tai, kuriame bendrabutyje studentas gyvens priklausys nuo jo specialybės. Pavyzdžiui, fizikai, teisininkai ir ekonomistai buriasi Saulėtekio rajone, medicinos studentai – Čiurlionio gatvėje, pasirinkę studijuoti menus – pačiame miesto centre. Jei bendrabučio gyvenimas netraukia, teks patiems pasirūpinti nuomojamo buto paieškomis. Taip pat studentui būtina pasirūpinti ir kompiuteriu. Ne tik susirasti tokias kokybiškas paslaugas kaip kompiuterių taisykla, bet ir jį įsigyti jei dar tokio neturi. Galbūt pradėjus studijuoti pasirodys, kad nešiojamas kompiuteris tikrai nėra būtinybė, ypač kai jų pilna bibliotekoje, tačiau šiais laikais visa mokomoji medžiaga ir perduodama skaitmeniniu formatu, todėl mokytis be kompiuterio būtų tikrai nelengva. Ką jau kalbėti apie rašto darbų rašymą ar eksperimentų rezultatų bendrinimą. Be to, turint nešiojamą kompiuterį su juo dirbti galima visur: ir namuose, ir universitete, ir bibliotekoje, ir kavinėje, todėl nereikės iš anksto planuoti ėjimo į biblioteką ar anksti keltis vien tam, kad joje pavyktų rasti laisvą kompiuterį.
