Tarptautinė prekyba iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprastai: prekės nuperkamos vienoje valstybėje, transportuojamos ir pristatomos į kitą. Tačiau vos tik krovinys kerta Europos Sąjungos išorinę sieną, atsiranda muitinės procedūros, deklaracijos, prekių kodai, muitai, importo PVM ir įvairūs dokumentų reikalavimai. Muitinės tarpininkai padeda įmonėms ir privatiems asmenims susitvarkyti su šiais formalumais, kad prekės galėtų būti tinkamai deklaruotos ir išleistos į apyvartą. Jų paslaugos ypač aktualios verslui, kuris reguliariai importuoja ar eksportuoja prekes ir nenori kiekvieną kartą savarankiškai gilintis į gana specifines muitinės procedūras. https://www.arijus.lt/paslaugos/muitines-tarpininkai
Muitinės tarpininkai nėra reikalingi absoliučiai kiekvienai siuntai, tačiau sudėtingesniais atvejais jų pagalba gali sutaupyti nemažai laiko. Vienas neteisingai nurodytas prekės kodas, trūkstamas dokumentas ar klaidingai apskaičiuota muitinė vertė gali reikšti papildomus klausimus, procedūros užsitęsimą ir kartais papildomas išlaidas. Importuojant prekes komerciniais kiekiais tokių niuansų atsiranda gerokai daugiau nei užsisakant nedidelį pirkinį iš užsienio elektroninės parduotuvės.
Ką iš tikrųjų daro muitinės tarpininkas?
Paprasčiausias paaiškinimas – muitinės tarpininkas padeda klientui atlikti muitinės formalumus ir atstovauti muitinėje pagal suteiktus įgaliojimus. Praktikoje ši veikla apima kur kas daugiau nei vien deklaracijos laukelių užpildymą. Reikia suprasti, kokia procedūra konkrečiu atveju taikoma, turėti tinkamus komercinius ir transporto dokumentus, nustatyti prekių tarifinį klasifikavimą bei pateikti informaciją, kurios reikia muitiniam įforminimui.
Tarpininko darbas gali prasidėti dar prieš kroviniui pasiekiant Lietuvą. Įmonė pateikia sąskaitą faktūrą, pakavimo informaciją, transporto dokumentus, duomenis apie prekių kilmę bei kitą konkrečiam importui ar eksportui reikalingą informaciją. Specialistas įvertina dokumentus ir parengia muitinės deklaraciją. Jeigu dokumentuose trūksta reikalingų duomenų, tai galima pastebėti anksčiau, o ne tuomet, kai krovinys jau laukia muitinės procedūros užbaigimo.
Ši dalis svarbesnė, nei kartais atrodo. Logistikos grandinėje laikas kainuoja pinigus: užsitęsęs krovinio įforminimas gali reikšti sandėliavimo, terminalo, transporto ar kitas papildomas išlaidas. Dėl to verslui svarbu ne tik „praeiti muitinę“, bet ir padaryti tai sklandžiai.
Kada muitinės tarpininkų paslaugos aktualiausios?
Dažniausiai jų prireikia prekiaujant su trečiosiomis šalimis, tai yra valstybėmis, nepriklausančiomis Europos Sąjungos muitų teritorijai. Tipinė situacija – Lietuvos įmonė užsisako gamybai reikalingų komponentų ar produkcijos iš Azijos. Atvykus kroviniui neužtenka turėti vien tiekėjo išrašytą sąskaitą. Prekės turi būti tinkamai deklaruojamos, o priklausomai nuo jų rūšies, kilmės ir kitų aplinkybių gali būti taikomi muitai, importo PVM ar papildomi reikalavimai.
Panaši situacija susidaro eksportuojant. Įmonė gali puikiai išmanyti savo gaminį, tačiau tai dar nereiškia, kad jos darbuotojai kasdien susiduria su muitinės deklaracijomis. Jeigu eksportas vyksta retai, atskiro specialisto samdymas įmonėje dažnai net neturi ekonominės prasmės. Tokiu atveju muitinės tarpininko paslauga perkama tada, kai jos realiai reikia.
Kita vertus, tarpininkais naudojasi ir nemažą tarptautinės prekybos patirtį turintys verslai. Priežastis paprasta – didėjant krovinių skaičiui didėja ir administracinio darbo apimtis. Dešimtys ar šimtai skirtingų prekių pozicijų viename krovinyje jau yra visai kita situacija nei kelių vienodų gaminių importas.
Prekių kodai – viena jautriausių deklaravimo vietų
Vienas iš klausimų, su kuriuo neišvengiamai susiduria importuotojai ir eksportuotojai, yra prekių tarifinis klasifikavimas. Prekei priskiriamas atitinkamas kodas, o nuo klasifikavimo gali priklausyti taikomi muitai, prekybos politikos priemonės ir kiti reikalavimai. Kartais kodą nustatyti gana paprasta, tačiau techniškai sudėtingesnių gaminių atveju vien prekės pavadinimo sąskaitoje gali nepakakti.
Pavyzdžiui, apibūdinimas „elektroninis įrenginys“ muitinės požiūriu yra pernelyg abstraktus. Svarbi jo paskirtis, veikimo principas, sudėtis ir techninės charakteristikos. Dėl to muitinės tarpininkas gali paprašyti produkto aprašymo, katalogo, techninės specifikacijos ar kitos papildomos informacijos. Klientui tai kartais atrodo kaip dar vienas formalumas, tačiau tinkamas prekės identifikavimas yra svarbi deklaravimo proceso dalis.
Klaidingas klasifikavimas nėra vien teorinė problema. Jei pritaikomas netinkamas kodas, gali būti neteisingai apskaičiuoti mokėtini muitai arba nepastebėti konkrečiai prekių kategorijai taikomi reikalavimai. Todėl verslui, kuris tą pačią produkciją importuos nuolat, verta šį klausimą išsiaiškinti dar prieš pradedant reguliarius tiekimus.
Kokius dokumentus paprastai reikia pateikti?
Tikslus dokumentų rinkinys priklauso nuo krovinio, pasirinktos procedūros, transporto rūšies ir prekių. Vienas pagrindinių dokumentų paprastai yra komercinė sąskaita, kurioje pateikiama informacija apie pardavėją, pirkėją, prekes, jų kiekį ir vertę. Taip pat naudojami transporto dokumentai, pakavimo duomenys, o tam tikrais atvejais gali prireikti kilmę patvirtinančių ar kitų papildomų dokumentų.
Praktikoje problemų neretai atsiranda dėl labai paprastų dalykų. Sąskaitoje prekės aprašytos pernelyg bendrai, dokumentuose skiriasi kiekiai, neaiškios pristatymo sąlygos arba trūksta duomenų, leidžiančių tinkamai identifikuoti produktą. Tokią informaciją tenka tikslinti su tiekėju, o jei jis yra kitoje laiko juostoje, vienas elektroninis laiškas gali reikšti dar vieną prarastą darbo dieną. Reguliariai importuojančios įmonės dėl to dažnai susikuria aiškią dokumentų pateikimo tvarką ir su tiekėjais iš anksto suderina, kokia informacija turi būti nurodoma.
Muitinės tarpininkas ir atsakomybė
Kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad perdavus deklaravimą tarpininkui įmonei nebereikia domėtis pateikiamais duomenimis. Taip nėra. Tarpininkas dirba su kliento pateikta informacija, todėl importuotojui ar eksportuotojui svarbu pateikti teisingus dokumentus ir tiksliai apibūdinti prekes.
Geras bendradarbiavimas čia veikia abiem kryptimis. Profesionalus specialistas klausia, kai informacija neaiški, o klientas neturėtų spėlioti atsakymų vien tam, kad procedūra pajudėtų greičiau. Jei kyla klausimų dėl prekės sudėties, kilmės ar paskirties, geriau papildomai kreiptis į gamintoją ir gauti tikslius duomenis. Muitinės deklaracijoje pateikiama informacija nėra paprastas vidinis įmonės dokumentas, kurį vėliau galima nekreipiant dėmesio pataisyti.
Kiek kainuoja muitinės tarpininko paslaugos?
Vieno universalaus įkainio nėra. Kaina priklauso nuo deklaracijos tipo, prekių pozicijų skaičiaus, procedūros sudėtingumo, reikalingų papildomų veiksmų ir konkretaus paslaugų teikėjo kainodaros. Paprasto krovinio įforminimas ir deklaracija, kurioje yra daug skirtingai klasifikuojamų prekių, natūraliai nėra vienodos apimties darbas.
Vertinant pasiūlymus verta žiūrėti ne tik į deklaracijos kainą. Jei verslas importuoja reguliariai, daug svarbiau tampa komunikacijos greitis, galimybė iš anksto patikrinti dokumentus ir tarpininko patirtis su konkretaus tipo prekėmis. Keli sutaupyti eurai už paslaugą mažai džiugina, jei dėl neaiškios komunikacijos krovinys papildomą dieną ar dvi stovi terminale.
Kaip pasirinkti muitinės tarpininką?
Pirmiausia verta įvertinti, su kokiais kroviniais ir procedūromis paslaugų teikėjas dažniausiai dirba. Vienai įmonei aktualus reguliarus jūrinių konteinerių importas, kitai – kelių transportu atvykstantys kroviniai, trečiai – specifinės pramoninės prekės. Patirtis konkrečioje srityje dažnai leidžia greičiau pastebėti dokumentų ar klasifikavimo problemas dar prieš joms tampant realiu krovinio vėlavimu.
Ne mažiau svarbus komunikacijos modelis. Verslui verta iš anksto žinoti, kokius dokumentus ir kada reikės pateikti, kas administruos jo krovinį ir kaip greitai galima tikėtis atsakymo kilus nestandartinei situacijai. Reguliariai importuojant ilgainiui susiformuoja gana aiški rutina: dokumentai perduodami dar prieš krovinio atvykimą, neaiškumai išsprendžiami iš anksto, o deklaravimo procesas tampa įprasta logistikos grandinės dalimi.
Ar verta muitinės formalumus tvarkyti savarankiškai?
Tai priklauso nuo įmonės kompetencijų ir tarptautinės prekybos apimties. Didesnė organizacija gali turėti savo muitinės ir logistikos specialistus, todėl dalį arba visas procedūras administruoja viduje. Mažesniam verslui tokios kompetencijos kūrimas ne visada racionalus, ypač jeigu importuojama vos kelis kartus per metus.
Savarankiškas deklaravimas vien dėl noro sutaupyti paslaugos mokestį taip pat ne visuomet pasiteisina. Reikia vertinti ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir darbuotojo laiką, mokymąsi, klaidų riziką bei tai, kaip dažnai šių žinių apskritai reikės. Kita situacija, kai importas tampa nuolatine veiklos dalimi – tuomet įmonė jau gali skaičiuoti, kuris modelis ekonomiškai naudingesnis.
Tarptautinė prekyba per pastaruosius metus tapo prieinama net labai mažoms įmonėms. Gamintoją kitoje pasaulio pusėje galima rasti per kelias minutes, kainas palyginti internetu, o transportą užsakyti beveik taip pat paprastai kaip vietinę paslaugą. Muitinės procedūros vis dėlto lieka ta vieta, kur vien gero internetinio tiekėjo profilio ir sąskaitos faktūros nepakanka. Kai kroviniai tampa brangesni, dažnesni ar sudėtingesni, patikimas muitinės tarpininkas iš vienkartinės pagalbos gana greitai tampa įprasta įmonės logistikos grandinės dalimi.
