Šiais laikais odontologija – kone stebukladariai gydytojai, kurie net ir bedantę burną paverčia estetiška ir funkcionalia. Taip, odontologijos specialistai turi sugebėjimų ir pasitelkę modernias priemones išsprendžia dantų bėdas. Kai prireikia tokios paslaugos kaip protinių dantų rovimas, kreipiamasi į gydytojus ir sutariamas vizito laikas.
Pratęsiant apie ką tik paminėtą protinių dantų rovimą galima pasakyti keletą dalykų: aktualu jauniems žmonėms; odontologinis gydymas išsprendžia bėdas; iš pažiūros nemaloni procedūra leidžia vėl patogiai valgyti ir užsiimti kasdiene veikla. Tačiau odontologija ir apskritai dantų priežiūra – ne vien protinių dantų rovimas ir apskritai ne tik gydymas. Kaip suprasti? Ogi štai taip: svarbu ne tik konkrečios gydymo procedūros, bet ir pacientų požiūris.
Tuoj paaiškinsime, kokią mintį rutuliojame. Kai labai skauda dantį, kai kelias dienas nesiliauja maudimas, nusprendžiama kreiptis į gydytoją. Ne pats geriausias variantas. Pagrindinis žodis, apibūdinantis šią situaciją, yra „delsimas“. O jei vieną kartą delsiama, kitą kartą irgi atidedama, tai po kelerių metų susizgrimbama, kad poros dantų trūksta, vienas kitas kiauras, o spalva neprimena baltos. Ir kai pagaliau po ilgo laiko susiruošiama užsukti į odontologijos kabinetą, tenka pasikaustyti ir finansiškai. Juk išgydyti apleistus dantis užtruks ilgiau ir reikės daugiau priemonių.
Kokia išvada? Paprasta – nereikėtų delsti, kol burnos ertmė nebepadeda nei valgyti, nei bendrauti. Kaip ir visa sveikata, taip ir dantys yra rūpinimosi objektas. Visgi yra tokių situacijų, kai nedelsiama, nes pasireiškia itin nemalonių pojūčių, kurių nesinori kęsti. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai diskomfortą sukelia dygstantys protiniai dantys. Tinimas ar kita nepageidaujama būsena skatina kreiptis į specialistus. Nelaukiama nei pirmadienio, nei kito mėnesio.
Beje, gana įdomus pastebėjimas, kad protinių dantų rovimas atspindi šiuolaikinės visuomenės požiūrį. Daugelis vyresnės kartos atstovų paprasčiausiai vengia odontologijos kabinetų, nes įsivaizduoja, kad ten išlikusi sovietinė tvarka ir kad odontologija – tai skausmo namai. Tačiau realybė kitokia, gerokai pozityvesnė. O jauni žmonės, nesusipažinę su sovietinių odontologijos kabinetų „virtuve“ (kur gydymas pagrįstas primityviais įrankiais; kur interjeras nė iš tolo neprimena to, kas gražu; kur viskas primityvu), pas dantų gydytojus eina be neigiamų nuostatų.
Protinių dantų rovimas aktualus jauniems žmonėms, nes minėti dantys paprastai dygsta septyniolikos–dvidešimt vienų metų jaunuoliams. T. y. dažniausiai tiems, kurie gimę 1996–2000 metais. O tai – jau nebesovietinė santvarka.
Pamažu aiškėja odontologinė situacija. O dėkoti reikėtų šiuolaikinei odontologijai, tiksliau, specialistams, dirbantiems normaliuose kabinetuose, neprimenančiuose kankinimo kamerų; odontologams, naudojantiems modernius medicininius reikmenis; gydytojams, puikiai išmanantys savo sritį ir besirūpinantiems, kad kiekviena procedūra būtų efektyvi.
Taigi, šiuolaikinės odontologijos nereikėtų bijoti; jei iškilo kokia bėda, geriau nedelsti – juk ilgesnį laiką nesikreipiant į odontologus gali atsirasti ir daugiau problemų. Pats odontologo apibūdinimas dabartiniais laikais kitoks nei prieš kelias dešimtis metų (tada, beje, vyravo stomatologijos terminas). Ir ne tik apibūdinimas kitoks – visa paslaugų specifika ne tik efektyvi, bet ir kiek įmanoma švelnesnė. Ir, žinoma, orientuota į gerus rezultatus.